Šių metų rudenį Europos Komisija (EK) oficialiai pradėjo vieną ambicingiausių energetikos projektų savo istorijoje – 28 valstybių mokslinės institucijos susivienijo tam, kad iki 2050 m. energija ES būtų išgaunama ir branduolių sintezės būdu. Nuo 2007 m. su branduolių sintezės technologija dirbantys lietuviai taip pat tapo šio projekto dalimi.
Branduolių sintezė – tai procesas, kurio metu susijungia dviejų lengvesnių atomų branduoliai, sudarydami vieną didesnį branduolį. Šios reakcijos metu išsiskiria didelis energijos kiekis, tačiau technologija kol kas tik bandoma. Pasak projekte dalyvaujančio Lietuvos atstovo – Lietuvos energetikos instituto (LEI) Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo Egidijaus Urbonavičiaus, branduolių sintezės plėtros projektas „EUROfusion“ – pirmasis ir didžiausias ne tik finansiniu indėliu, bet ir ambicingumu Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programos projektas:
„Programa kelia du pagrindinius tikslus: pasiruošti eksperimentams statomame bandomajame reaktoriuje ir sukurti branduolių sintezės demonstracinės jėgainės koncepcijas.“
„Universitetai ir mokslinių tyrimų centrai, gaudami finansavimą per EK paramos mokslui ir inovacijoms programą „Horizontas 2020“, jau atlieka būtinus tyrimus, – pasakoja E. Urbonavičius. – Ši programa, palyginti su ankstesniąja, labiau įtraukia pramonę į komponentų projektavimą ir techninių sprendimų paieškos procesą.“ Pusė iš ambicingai branduolinių tyrimų programai „EUROfusion“ reikalingų 850 mln. eurų bus skirta per Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų kūrimo programą „Horizontas 2020“, kitą pusę skirs valstybės narės.
„Horizontas 2020“ laukia ir mažųjų
ES skiria finansavimą ne tik grandioziniams ateities branduolinės energetikos projektams. Saugios, švarios ir efektyvios energetikos projektams planuojama skirti 5,9 mlrd. eurų, – pasakoja „Horizontas 2020“ programą Lietuvoje administruojančios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Arūnas Karlonas. Pasak A. Karlono, „Horizontas 2020“ ypač daug dėmesio skiria mažų įmonių inovacijoms: „Naujoji programa turi gerokai paprastesnę paraiškų teikimo tvarką, taip tikintis paskatinti ir mažas bei vidutines įmones bendradarbiauti su mokslu ir komercializuoti inovacijas.
Energetikos tematikoje bus finansuojama santykinai daug mažų projektų, nes mažoms ir vidutinėms įmonėms „Horizontas 2020“ programoje siekiama skirti 20% viso tyrimų ir inovacijų kūrimo biudžeto. Jau šįmet numatomi net 7 energetikos kvietimai, kurie bus paskelbti gruodžio 10 d. ir galios iki 2015 m. balandžio – birželio mėn.“ A. Karlono teigimu, teikti paraiškas „Horizontas 2020“ paramai gali visi juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo dydžio, tačiau norint teikti paraiškas, svarbu įsigilinti į tai, ko tikisi Europos Komisija ir ieškoti partnerių: „Šioje srityje siekiame padėti tiek įmonėms, tiek mokslininkams, tačiau glaudaus bendradarbiavimo su užsienio partneriais užmezgimas dažniausiai reikalauja šiek tiek laiko.“
Jam pritaria ir E. Urbonavičius. Su 27 partneriais, tarp kurių – MaxPlanck institutas Vokietijoje ir kiti didžiausi tyrimų centrai Europoje, dirbantys LEI mokslininkai pakviesti prisijungti prie ambicingo „EUROfusion“ projekto buvo neatsitiktinai: „Aktyviai dalyvavome konferencijose ir kituose mokslo renginiuose, kai EK atstovai pastebėjo mūsų mokslininkų kompetenciją ir atkreipė dėmesį į galimybes įsijungti į branduolių sintezės tyrimus. 2006 m. vykdėme 2 ES 6osios bendrosios programos „6 BP“ (2002-2006 m.) projektus. Nuo 2007 m. aktyviai dalyvaujant ES 7osios bendrosios programos „7 BP“ (20072013 m.) branduolių sintezės plėtros sutarties (EFDA) įgyvendinime pavyko įsitvirtinti šioje srityje ir 2012 m. kartu su kitais partneriais buvo pradėta rengtis naujai EK finansinei perspektyvai. Taigi LEI įsijungimas į „EUROfusion“ projektą yra ilgai trukęs aktyvus darbas“, – apibendrina E. Urbonavičius.
Sėkmės paslaptis – įvertintos galimybės ir ambicijos būti inovatoriais
Juras Ulbikas, įmonės „Europarama“, sėkmingai įgyvendinusios ne vieną ankstesnės „7BP“ programos projektą, direktorius tikina, kad svarbu atsirinkti ne tik partnerius, bet ir realistiškai vertinti savo galimybes: „Teikiant paraiškas dažniausiai nebuvo jokių sunkumų, tačiau įgyvendinimo etape kiekvienas projektas kėlė didesnių ar mažesnių nesklandumų. Dažniausiai jie buvo susiję su pernelyg didelėmis ambicijomis – pagrindinis projekto vertinimo kriterijus buvo kompetencija. Dažnai technologijos parengtumo lygis būdavo per žemas, kad lengvai pasiektume tikslą sukurti gamybai tinkamą technologiją ar prototipą.“
Pasak J. Ulbiko, norintiems teikti paraiškas „Horizontas 2020“ programai vertėtų konsultuotis su profesionalais: „Labai svarbus geras supratimas, ko reikia EK. Kiekvienas projektas turi savo specifiką, kurią būtina išmanyti, todėl projektų rengimas turėtų būti metodiškai vykdomas norinčioje dalyvauti institucijoje, t.y. ji tikrai turėtų būti suinteresuota vykdomo projekto rezultatais. Jei taip nėra – geriau savarankiškai neimprovizuoti.“ „Tai – elitinė Europos mokslinių tyrimų programa, todėl būdami maži retai būname įdomūs stambiems partneriams. Todėl, manau, reikia turėti pakankamai ambicijų ir rengti projektus savo mokslinių tyrimų pagrindu, kviečiant į juos tarptautinius partnerius, – atskleidžia J. Ulbikas. – Lietuvoje tikrai yra pakankamai konkurencingų mokslinių pasiekimų, galinčių padėti spręsti visai Europai svarbias problemas.“