Apie programą
Europos Komisijos kvietimai
Tarptautiniai renginiai
Partnerių paieška
Dalyvavimo statistika
Nemokamos konsultacijos
Parama rengti paraiškas
Parama susitikti konsorciumams
Parama ieškoti partnerių
Prizai
  • Pradžia
  • Prizai
  • Naujienos
  • H2020 sėkmės istorija: organinius šviesos diodus padėjo sukurti užsienio mokslininkai

H2020 sėkmės istorija: organinius šviesos diodus padėjo sukurti užsienio mokslininkai

2017-12-19.jpg

Mokslininkai ir verslininkai, dirbantys su užsienio partneriais, turi visas galimybes teikti paraiškas ir dalyvauti programoje „Horizontas 2020“, gauti finansavimą ir imtis projektų, kurie ne tik atneša asmeninę sėkmę, bet ir populiarina Lietuvos, kaip inovatyvios valstybės, vardą. Ne vienas pavyzdys parodė, kad „Horizontas 2020“ padeda įgyvendinti didžius užmojus.

Inžinierius, pagal specialybę celiuliozės ir popieriaus cheminės technologijos specialistas, šiuo metu dirbantis su polimerų chemija, organinių puslaidininkių sinteze ir jų tyrimais prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius pripažįsta, kad paraiškas į mokslines programas kartu su partneriais sugalvojo teikti tik tada, kai „privertė gyvenimas“: negavus lėšų iš struktūrinių fondų. Kantrybė atsipirko, sėkmė aplankė pirmiausia dalyvaujant 7-ojoje bendrojoje programoje, dabar – „Horizontas 2020“. Apie savo mokslinį kelią, vykdomus projektus ir kuriamas unikalias technologijas pasakoja prof. J. V. Gražulevičius.

– Kokia veikla užsiimate, kurioje chemijos srityje specializuojatės?

– Pagrindinis mano dėstomas dalykas Kauno technologijos universitete (KTU) yra polimerų chemija, su tuo buvo susijusios abi mano disertacijos, o mokslinių tyrimų sritys – organinių puslaidininkių sintezė ir jų tyrimai. Vadovauju tarptautiniai maždaug trisdešimties tyrėjų grupei, kurioje dirba penkių šalių atstovai, daugiausia Lietuvos ir Ukrainos. Atliekame tarpdisciplininius tyrimus, pradedant nuo naujų organinių puslaidininkių struktūrų kūrimo ir jų teorinių tyrimų baigiant organinės optoelektronikos prietaisų (dažniausia organinių šviesos diodų, kurie dar vadinami organiniais šviestukais) kūrimu ir charakterizavimu. Organiniai šviesos diodai arba organiniai šviestukai paremti elektroliuminescencijos reiškiniu. Jų paskirtis – transformuoti elektros energiją į šviesą. Angliškai šie prietaisai vadinasi organic light emitting diodes (OLED).

– Kas paskatino dalyvauti „Horizontas 2020“ programoje?

– Pradėjome nuo dalyvavimo Europos 7-ojoje bendrojoje programoje. Kai buvo skirstomos struktūrinių fondų lėšos mokslinei įrangai, iškilo grėsmė atsidurti užribyje. Tuomet, paraginti tuometinio KTU prorektoriaus mokslui prof. Rymanto Jono Kažio, nutarėme paruošti paraišką Europos 7-osios bendrosios programos „Regpot“ kvietimui. Pirmoji paraiška buvo įvertinta teigiamai, tačiau finansavimas neskirtas, antrasis bandymas buvo labai sėkmingas, paraiška buvo įvertinta geriausiai tarp visų pateiktų tam kvietimui paraiškų. Vykdydami projektą „Organinių puslaidininkių tyrimo ekscelencijos centras“, kurio apimtis buvo beveik 3 mln. EUR, įsigijome bene visus būtiniausius įrenginius, be kurių aukšto lygio tyrimai organinių puslaidininkių ir organinės elektronikos srityse būtų neįmanomi. Be to, mūsų grupės nariai turėjo galimybes pasitobulinti projekto partnerių iš Vakarų Europos institucijose. Be šio projekto vykdėme dar du 7-osios bendrosios programos projektus. Galbūt dėl sukauptos patirties šioje programoje pavyko sklandžiai įsilieti į „Horizontas 2020“ programą.

– Kokius „Horizontas 2020“ projektus vykdote?

– Šiuo metu vykdome du šios programos projektus. Abu jie susiję su organiniais šviesos diodais. Mūsų grupės paskirtis juose – organinių spinduolių struktūrų kūrimas, jų sintezė ir apibūdinimas. Vienas projektas yra iš informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities. Šio projekto paskirtis – mėlynų spinduolių organiniams šviesos diodams, skirtiems apšvietimui, kūrimas. Kitas projektas yra iš Marijos Sklodovskos-Kiuri veiklų. Jis orientuotas jauniems tyrėjams ugdyti vykdant tyrimus šviesą spinduliuojančių eksipleksų – medžiagų, skirtų lengvai suformuojamiems, efektyviems organiniams šviesos diodams – kūrimui. 

– Dalyvauti programoje reikia užsienio partnerių. Kas jais tapo?

– Iš tikrųjų partnerių reikia ir pageidautina, kad tie partneriai būtų savo srities lyderiai Europoje ir pasaulyje. IRT projektą vykdo 6 partneriai iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo, o Marijos Sklodovskos-Kiuri projektą vykdo 8 partneriai iš įvairių Europos valstybių. Vykdydami pastarąjį projektą 3 metams įdarbinome du jaunus chemikus iš Kinijos ir Irano. Per tris metus jie turi paruošti ir apginti daktaro disertacijas. Abu tyrėjai gerai išsilavinę, daug ir sistemingai dirba, tad rezultatai turėtų būti geri. 

– Kokią inovaciją kuriate, kuo ji naudinga pasauliui?

– Mes vykdome unikalų projektą. Jo tikslas – sukurti efektyvius, stabilius, nebrangius ir ekologiškus (savo sudėtyje neturinčius sunkiųjų metalų) spinduolius baltiems organiniams šviesos diodams. Tokių šviesos diodų paskirtis – apšvietimo įrenginiai. Iš organinių šviesos diodų pagaminti šviestuvai gali būti lankstūs ir gana didelio ploto. Mūsų kuriami spinduoliai pasižymi uždelstąja fluorescencija. Panaudojant tiek uždelstąją, tiek greitąją fluorescenciją galima sukurti fluorescencinius organinius šviesos diodus, kurie savo efektyvumu prilygsta fosforescenciniams analogams bet savo sudėtyje neturi sunkiųjų metalų.

– Ar sudėtinga sukurti tokią inovaciją? Su kokiomis problemomis tenka susidurti?

Bene sunkiausiai sprendžiama problema – padidinti uždelstosios fluorescencijos dėka veikiančių organinių šviesos diodų stabilumą ir ilgaamžiškumą. Sukūrėme kelias dešimtis naujų uždelstąja fluorescencija pasižyminčių organinių spinduolių, o projekto partneriai iš Drezdeno technikos universiteto, Daramo universiteto (Didžioji Britanija) ir kompanijos „Novaled“ (Vokietija) ištyrė jų savybes bei įvertino tinkamumą organiniams šviesos diodams. Pavyko pagaminti ganėtinai efektyvius prietaisus. Tačiau stabilumo problema sprendžiama sunkiai. Tikimės, kad iki projekto pabaigos bendromis pastangomis pavyks ją išspręsti. 

– Kokius patarimus galėtumėte duoti mokslininkams, kuriantiems išskirtinius išradimus ir planuojantiems dalyvauti programoje „Horizontas 2020?

– Patarimai labai paprasti: reikia geros idėjos ir aukšto lygio, tarptautinį pripažinimą turinčių partnerių. Kad tie savo srities pasauliniai lyderiai sutiktų su jumis bendradarbiauti, reikia, kad ir jūsų mokslinė statistika bei publikacijų kokybė būtų ganėtinai solidi ir kad jūsų publikacijos būtų cituojamos. Dar patartina susirasti solidžią konsultacinę kompaniją, kuri padėtų paruošti paraišką.


© MOKSLO, INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ AGENTŪRA, VALSTYBĖS BIUDŽETINĖ ĮSTAIGA. DUOMENYS KAUPIAMI IR SAUGOMI JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRE.
A. GOŠTAUTO 12-219, LT-01108 VILNIUS. TEL. +370 (5) 2644708; FAKSAS +370 (5) 2312292; EL. PAŠTAS Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.