Apie programą
Europos Komisijos kvietimai
Tarptautiniai renginiai
Partnerių paieška
Dalyvavimo statistika
Nemokamos konsultacijos
Parama rengti paraiškas
Parama susitikti konsorciumams
Parama ieškoti partnerių
Prizai

Programos „Horizontas 2020“ vidurio vertinimas

2017-07-20.jpg

Europos Komisija paskelbė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (toliau ‒ H2020) vidurio vertinimo analizę. Tikimasi, kad tarpinis vertinimas prisidės prie H2020 paskutinės 2018–2020 metų darbo programos ir būsimos ES 9-ios bendrosios programos tobulinimo. Per pirmuosius trejus metus nuo H2020 įgyvendinimo pradžios pasirašyta virš 11 tūkst. dotacijos sutarčių, kurioms finansuoti skirta apie 20,4 mlrd. eurų (apie ketvirtadalis viso H2020 biudžeto). Per visą H2020 įgyvendinimo laikotarpį buvo pateikta virš 100 000 paraiškų.

Pastebėta, kad H2020 kasmet teikiama 65 % daugiau paraiškų nei prieš tai buvusioje ES 7-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programoje (toliau – 7BP). Didžiausią H2020 lėšų dalį gavo aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų organizacijų sektoriaus dalyviai (64,9 %). Dalyviai iš privataus (verslo) sektoriaus gavo apie H2020 27,7 % finansavimo, o valdžios institucijų ir kitų organizacijų ‒ apie 7,3 %. Iš visų H2020 dalyvių beveik pusė jų (apie 52 %) – naujokai (t. y. tie, kurie nedalyvavo 7BP). H2020 projektuose dalyvauja daugiau nei 130 šalys, iš jų ‒ 87 trečiosios šalys. Daugiausiai H2020 projektų dalyvių ‒ iš Vokietijos ir Jungtinės Karalystės. Per visą H2020 laikotarpį ES-28 šalys gavo 92,9 % H2020 biudžeto lėšų, iš jų ES-15 šalys ‒ 88,5 %, o ES-13 – 4,4 % (7BP buvo 4,2 %). Pastebėta, kad EK indėlis ES-13 šalių H2020 projektų dalyviams padidėjo iki 300 mln. per metus. Palyginimui prieš tai buvusioje 7BP ES-13 šalių dalyviai gaudavo apie 270 mln. eurų per metus.

2016 m. rudenį sutelkta Europos Komisijos Aukšto lygio grupė (angl. High Level Group), kuriai vadovavo p. Pascalis Lamy, išanalizavo H2020 vidurio vertinimo rezultatus ir pateikė 11 rekomendacijų, galinčių padidinti būsimų ES bendrųjų programų poveikį:

  1. Suteikti prioritetą moksliniams tyrimams ir inovacijoms ES ir nacionaliniuose biudžetuose.
  2. Sukurti tikrą ES inovacijų politiką, kuriančią ateities rinkas.
  3. Mokyti ir investuoti į žmones, kurie darys pokyčius.
  4. Sukurti didesnio poveikio ES mokslinių tyrimų ir inovacijų  programą.
  5. Priimti į misiją orientuotą, poveikį orientuotą požiūrį, siekiant spręsti pasaulines problemas.
  6. Racionalizuoti ES finansavimo sritį ir pasiekti sinergiją su struktūriniais fondais.
  7. Dar labiau supaprastinti (tapti patraukliausiu finansuotoju mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje).
  8. Sutelkti ir įtraukti piliečius.
  9. Geriau suderinti ES ir nacionalines investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas.
  10. Padaryti tarptautinį MTEP bendradarbiavimą kaip ES mokslinių tyrimų ir inovacijų prekės ženklą.
  11. Geresnis fiksavimas ir informavimas apie poveikį.

Šios rekomendacijos paskelbtos 2017 m. liepos 3 d. Daugiau informacijos pdf.


© MOKSLO, INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ AGENTŪRA, VALSTYBĖS BIUDŽETINĖ ĮSTAIGA. DUOMENYS KAUPIAMI IR SAUGOMI JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRE.
A. GOŠTAUTO 12-219, LT-01108 VILNIUS. TEL. +370 (5) 2644708; FAKSAS +370 (5) 2312292; EL. PAŠTAS Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.